Opinis kolitas

OPINIS KOLITAS – tai lėtinis storosios žarnos uždegimas, kuris prasideda dėl genetiškai sąlygoto sutrikusio imuninio žarnų gleivinės atsako į žarnų bakterinės floros antigenus. Sergant opiniu kolitu, uždegiminiai pokyčiai prasideda nuo tiesiosios žarnos ir plinta proksimaliai, pažeisdami visą storosios žarnos gleivinę, jie yra paviršiniai, apima tik gleivinę ir pogleivį.

Ši liga kyla dėl sutrikusio žarnų gleivinės imuninio atsako į žarnų turinyje esančius antigenus genetiškai į tai linkusiam asmeniui.

Genetiniai pokyčiai lemia imuninio atsako pobūdį ir gaminamų citokinų kombinaciją: padidėja uždegimą sukeliančių ir/arba sumažėja priešuždegiminių. Reikšmės turi ir žarnų gleivinės barjerinės funkcijos sutrikimai (padidėjęs epitelio pralaidumas, sutrikusi gleivių gamyba), enterinės nervų sistemos ir mikrocirkuliacijos būsena.Uždegiminį atsaką išprovokuoja antigenas, kuris, manoma, yra normali žarnyno flora ar įprastinė infekcija. Procese dalyvauja tiek imuninės, tiek neimuninės ląstelės, sukeliama išplitusi uždegiminė reakcija.

KLASIFIKACIJA

Recidyvuojanti (85%), kai paūmėjimai kaitaliojasi su remisijomis;

Lėtinė nenutrūkstama (10%), pastoviai aktyvus uždegiminis procesas;

Ūminė žaibinė (5%),būdinga staigi pradžia: febrilus karščiavimas, spazminis pilvo skausmas, vėmimas, sunkus kraujingas viduriavimas, skysčių ir elektrolitų netekimas, gali prasidėti toksinė žarnos dilatacija.

SIMPTOMAI

Nusiskundimai: pagrindinis opinio kolito simptomas – tipinis uždegiminis viduriavimas (su krauju ir gleivėmis, dieną ir naktį, su tenezmais), taip pat skundžiamasi karščiavimu, širdies plakimu, pablogėjusiu apetitu, šiek tiek sumažėjusia kūno mase.

Objektyvūs pokyčiai (nustatomi esant sunkiai ligos formai): pablyškusi oda ir gleivinės, pablogėjęs audinių elastingumas, pakilusi kūno temperatūra, tachikardija, papūstas pilvas, čiuopiant nustatomas vietinis skausmingumas ties pakenkta storosios žarnos dalimi.

Kas penktam sergančiąjam opiniu kolitu pakinta kitų organų sistemos.

Komplikacijos: toksinė žarnos dilatacija (kai uždegimas išplinta iš pogleivio į raumenų sluoksnį ir žarna praranda gebėjimą susitraukti), masyvus kraujavimas, žarnos perforacija, žarnos striktūra, vėžys.

DIAGNOSTIKA – vaizdiniai tyrimai ir biopsija.

Diferencijuoti reikia nuo ligų, pasireiškiančių viduriavimu kraujingomis išmatomis. Kadangi dažniausia viduriavimo priežastis- infekcija, tai pirmiausia diferencijuojama nuo ūminį infekcinį kolitą sukėlusių bakterijų, taip pat nuo Krono ligos, pseudomembraninio kolito, išeminio kolito, divertikuliozės ir žarnų vėžio.

<< Atgal į ligų sąrašą